Agurkas: nauda sveikatai ir panaudojimas virtuvėje

Agurkas (lotyniškai – cucumis) priklauso moliūginių augalų šeimai. Tai unikalus šliuožiantis augalas, kurį Lietuvoje įprasta auginti šiltnamiuose. Agurkai mus džiugina dailiais geltonais žiedais, o jiems apsivaisinus – puikiais maistingais vaisiais. Agurko gimtinė yra Pietų Azija, tačiau šiandien agurkas auginamas kone visame pasaulyje. XVII amžiuje egzistavo nusistatymas prieš nekeptas daržoves. Tuo laiku leidžiamuose sveikatos leidiniuose pasirodė keletas straipsnių, kuriuose buvo teigiama, kad nekeptos daržovės platina įvairias ligas ir jas reikėtų drausti valgyti vaikams. Kurį laiką agurkas išgyveno krizę ir ši puiki daržovė buvo laikoma tinkama tik gyvuliams šerti. Esama teorijų, kad iš čia ir kilo daržovės pavadinimas: senojoje anglų kalboje agurkas buvo vadinamas žodžiu „cowcumber“ („cow“ lietuviškai – karvė).

Valgydami agurkus gauname daug įvairių maistinių medžiagų, be to, agurkai nėra kaloringi, todėl puikiai tinka dietinei mitybai. 4 procentus agurko masės sudaro angliavandeniai. Organizmui angliavandeniai yra energijos šaltinis, todėl agurkų būtina valgyti vaikams, sportuojantiems žmonėms, juos tinka pasiimti į keliones. Agurkuose esantis vitaminas K gerina kraujo krešumą, yra susijęs su kaulų sveikata. 142 gramai pjaustyto agurko organizmui suteikia 10,2 mikrogramus vitamino K. Moterims virš 19 metų kasdien reikėtų gauti 90 mikrogramų vitamino K, to paties amžiaus vyrams – 120 mikrogramų. Minėtame agurkų kiekyje taip pat yra apie 19,9 miligramų kalcio. Suaugusiam žmogui per dieną reikėtų suvartoti 1,000-1,200 miligramus kalcio. Beje, būtent kalcio įsisavinimą pagerina vitaminas K, todėl kartu šios maistingosios medžiagos veikia net efektyviau. Agurkuose esama ir vitamino D, kuris taip pat susijęs su gera kaulų būkle.

Mokslo pasaulyje prieinama prie išvados, jog agurkuose esanti karti medžiaga, kuri būdinga moliūginiams augalams, gali stabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Agurkuose, o ypač žievelėje, gausu skaidulų. Skaidulos sietinos su veiksminga kova prieš storosios žarnos vėžį. Manoma, kad agurkai gali prisidėti prie diabeto kontrolės ir prevencijos. Agurkuose esančios medžiagos gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje arba neleisti pakilti gliukozės lygiui. Vienas mokslinis tyrimas patvirtino, kad agurkų žievelės padėjo sušvelninti diabeto simptomus pelėms. Agurkas taip pat pasižymi antiuždegiminėmis savybėmis. Gana populiaru agurkus naudoti grožio industrijoje. Tiesioginis agurko sąlytis su oda ją ramina, mažina prakaitavimą. Ne veltui agurkas yra daugelio veido kaukių ingredientas.

Kaip visi žinome, agurkai yra švelnaus, gaivinančio skonio. Juose nemažai vandens, todėl ypač tinka valgyti vasarą, kai organizmas išprakaituoja daug skysčių. Agurkai dažniausiai patiekiami žali kaip garnyras, kaip lengvas užkandis prie mėsos patiekalų. Pjaustyti agurkai su grietine, druska ir pipirais – tai gana tradiciškas lietuvių garnyras, be kurio neįsivaizduojame skanių kepsnių, kotletų ar virtų dešrelių. Tie, kas nemėgsta gerti gryno vandens, dažnai jį skanina agurkų griežinėliais. Kulinarijoje nepamainomi marinuoti bei rauginti agurkai. Pavyzdžiui, marinuoti agurkai su ciberžole gali nustebinti net ir visko ragavusį smaližių, o raugintus agurkus tinka dėti kaip ingredientą į daugelį mišrainių arba į naminę picą. Išradingesnieji kulinarai ar mėgėjai gamina iš agurkų glotnučius, agurką kepa ant grotelių, kepa net ir agurkų pyragus.